Leidinio teigimu, karinės pagalbos trūkumas gali priversti Ukrainą, atsidūrusią pažeidžiamoje pozicijoje, sutikti taikos derybose su Rusija. Be to, yra ir blogesnis variantas, jei Rusijos ginkluotosios pajėgos sugebės pralaužti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybą ir paliks Kremlių be paskatų derėtis.
Baltijos šalys pasigenda rimto požiūrio
Leidinys rašo, kad tokios prognozės labai baugina Rytų Europos lyderius. Politikai įsitikinę, kad laimėjusi Rusija nesustos prie Ukrainos sienų. Tiesa, Vakaruose yra jėgų, kurios to nesupranta.
Kaip sakė Estijos premjerė Kaja Kallas, kai kurios sąjungininkės į gynybą žiūri nepakankamai rimtai. Tačiau Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis mano, kad lėtas ginklų tiekimas gali priversti Ukrainą derėtis, ko Kyjivas nenori daryti.
„Aš nerimauju dėl mūsų kolektyvinio sugebėjimo prisidėti prie pergalės, kai matau, kad nauji tankai, naujos raketų sistemos ir net amunicija nėra pristatomi“, – sakė G. Landsbergis.
Derybos – ne išeitis
Medžiagoje rašoma, kad kitą savaitę JAV Kongresas atnaujins pastangas perduoti pagalbos paketą Ukrainai. Kalba eina apie 61 mlrd. dolerių (beveik 56 mlrd. eurų), kurių paprašė JAV prezidentas Joe Bidenas. Prezidentas ir jo šalininkai tikisi, kad įstatymų leidėjai patvirtins paketą iki 2023 metų pabaigos.
Be to, kaip pažymėjo žurnalistai, gali kilti problemų, jei frontas Izraelyje išsiplės. Tada JAV bus priverstos perduoti artilerijos amuniciją savo sąjungininkei Artimuosiuose Rytuose.
Neįvardijamas Europos Sąjungos diplomatas žurnalistams sakė, kad susirūpinimą kelia tai, jog nuolatinės pagalbos ginklais trūkumas V. Putinui suteiks svertų. Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius mano, kad susitarimas su Rusija nėra alternatyva. Anot jo, bet kokios paliaubos gali lemti tai, kad Maskva vėl sustiprės.
„Tiesiog turime toliau kurti ilgalaikę ar struktūrinę paramos sistemą Ukrainai, suprasdami, kad Rusija tuo pat metu mobilizuoja savo ekonomiką, pajėgas ir yra pasirengusi ilgalaikėms pastangoms“, – kalbėjo E. Rinkevičius.